šunauja

šunaujà sf. (3^b) Š, DŽ, NdŽ, šùnauja (1) 1. col. Rtr, DŽ, Alk, Plv šunų būrys, šunija: Šùnauja, kurtų grutė BŽ505. Jų kalė keturis pabėrė – kurgi dės tokią šunaują! rš. Atlapsėjo ir tie [vyrai]. Paskui juos ir vaikai, ir palaida šunauja rš. 2. col. BŽ505, DŽ, Jrb, Skr, Gs menk. padaužų, nenaudėlių, niekšų gauja, padugnės, sąvalkos: Susirinko pati šunaujà vaikių J. E, čia jūsų tik šunaujà! Vlkv. Šimtus metų Nemunas buvo pačios gamtos padovanota gynybinė linija prieš visos Vakarų Europos riterių šunaują rš. Kokios vakaruškos nepadorios, pasigėrę – ot kokia šunaujà tenais! Plv. 3. didelė netvarka, velniava: Ne susirinkimas, bet tikra šunaujà Rod. 4. scom.: Kurs loja visus niekus, tas šunaujà J.